Dialoginės diskusijų grupės
(debatų ir sprendimų priėmimo erdvės, pagrįstos lygiu dalyvių dialogu) yra organizuojamos kiekvienoje projekte dalyvaujančioje šalyje. Šios grupės remiasi dialoginio mokymosi principu.
Dialoginis mokymasis – tai metodologija, kurią socialiniams mokslams pasiūlė tokie autoriai kaip Habermas arba Freire. Savo darbe Habermas išvysto Komunikacijos elgesio teoriją, pagal kurią žmonės kuria žmogiškuosius santykius, pagrįstus dialogu ir sutarimu. Freire metodas padeda įveikti nelygybę egalitarinio (lygaus) dialogo pagalba. Pateikiame trumpą septynių dialoginio mokymosi principų apibūdinimą:
1) Egalitarinis (lygus) dialogas: indėlis yra vertinamas atsižvelgiant ne į įtakingumą, o į argumentų teisingumą, tokiu būdu visi yra tame pačiame lygmenyje ir gali mokytis vieni iš kitų;
2) Kultūrinės žinios: mes visi turime daug žinių, patirties, sugebėjimų ir t.t., kuriuos įgijome per savo gyvenimą ir kurie leidžia mums dalyvauti lygiame dialoge;
3) transformacija: kiekvienas gali transformuotis arba būti transformuotu per apmąstymus ir lygų dialogą su kitais žmonėmis;
4) instrumentinis aspektas: dialoginio mokymosi būdu mes įgauname žinių ir sugebėjimų, pagrįstų realiais poreikiais, leidžiančių mum
gyventi kasdienį gyvenimą;
5) prasmės sukūrimas: kuriamų projektų ir pomėgių įgyvendinamu mes suteikiame prasmę savo egzistencijai;
6) vienybė: per savitarpio pagalbą žmonės praturtina savo mokymąsi ir užbaigia santykius, pagrįstus valdžia;
7) skirtingumų lygybė: mes visi turime tas pačias teises, tarp jų ir teisę būti skirtingiems.
Naudodama šią metodologiją kiekviena šalis sukuria savo Dialoginę diskusijų grupę, sudarytą iš suaugusiųjų migrantų ir priimančios šalies atstovų, kuriuos domina dalyvavimas projekte. Šios grupės yra pagrįstos prielaida, kad visi yra tame pačiame lygmenyje, tačiau turi būti gerbiamos visos nuomonės. Mokymasis turi būti dvipusis procesas, kurio metu ir mokytojai, ir mokiniai gali mokyti ir mokytis vieni iš kitų. Siekiant užtikrinti šį procesą, Dialoginė diskusijų grupė turi moderatorių, kuris gali būti vienas iš grupės dalyvių, užtikrinantį, kad kiekvienam dalyviui būtų suteikta galimybė kalbėti ir, kad dalyvių nuomonės neprieštarautų žmonių teisėms bei būtų pagrįstos teisingumo, o ne valdžios argumentais.
* Habermas, J. (1987) Teoría de la acción comunicativa. I: Racionalidad de la acción y racionalización social; II: Crítica de la razón funcionalista . Madrid: Taurus.
** Freire, P. (1997) A la sombra de este árbol . Barcelona : Roure.
back